Riebalų persodinimas

Riebalų persodinimas (lipoaugmentacija, liposkulptūra) – tai operacija, skirta kūno kontūrui koreguoti, atkurti ar kai kurioms kūno dalims padidinti. Persodinimui riebalinis audinys imamas iš paties paciento poodžio. Riebalų siurbimas ir persodinimas atliekami kartu: riebalinis audinys pašalinamas iš ten, kur yra didesnis jo kiekis (pilvo, sėdmenų, šlaunų, nugaros, kitų kūno vietų) ir persodinamas į tą vietą, kurią planuojama koreguoti ar atkurti.
Riebalų persodinimu gali būti lyginamos statinės veido, kaklo raukšlės, jauninama rankų ar dekoltė srities oda, atkuriamos dėl onkologinių ligų pašalintos krūtys, koreguojama krūtų asimetrija, atliekamas sėdmenų didinimas, koreguojami įvairių kūno vietų potrauminiai, įgimti ar kitų priežasčių sukelti minkštųjų audinių defektai.

Renkantis operaciją pacientas turi realistiškai vertinti laukiamus operacijos rezultatus, galimas komplikacijas, planuoti pooperacinį periodą. Siekis atitikti grožio idealą ar kito žmogaus lūkesčius negali būti operacijos tikslas.
Pacientas turi suprasti, kad medicina nėra tikslusis mokslas ir nors medicinos personalas deda visas pastangas, kad būtų pasiektas pageidaujamas ir laukiamas rezultatas, kartais to padaryti nepavyksta.

Operacijos aprašymas

Riebalų persodinimas dažniausiai atliekamas bendroje nejautroje, tačiau kartais intervencinę procedūrą galima atlikti ir nuskausminus vietiškai.

Prieš nusiurbiant riebalus, aptartos kūno sritys infiltruojamos tirpalu, kuriame yra vietinių anestetikų ir adrenalino, taip sumažinant kraujavimą operacijos metu ir užtikrinant paprastesnį nuskausminimą po jos. Infiltracijos kaniulė į paodį įkišama per nedidelius operacinius pjūvelius, per kuriuos vėliau kišama ir riebalų siurbimo kaniulė.

Riebalai iš paciento paodžio paimami siurbimo kaniule, naudojant neigiamą slėgį. Neigiamas slėgis gali būti sukuriamas vakuuminiu siurbliu arba vienkartiniu švirkštu, sujungtu su kaniule. Gydytojas plastikos chirurgas švytuokliniais judesiais tolygiai siurbia riebalinį audinį įvairiame paodžio gylyje. Taip galima nusiurbti nuo keliasdešimt mililitrų iki kelių litrų skystos riebalų masės.

Nusiurbti riebalai, prieš juos suleidžiant į pasirinktą kūno sritį, gali būti specialiai paruošiami: plaunami, filtruojami, nusodinami, centrifuguojami. Iki šiol nėra vieningo riebalų paruošimo protokolo, todėl skirtingų gydytojų atliekamos intervencinės procedūros gali skirtis.

Galimos komplikacijos

Kaip ir kiekviena intervencija, riebalų persodinimas gali turėti nepageidaujamą poveikį.

Žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos:

  1. Riebalinių cistų formavimasis (iki 5%).

  2. Persodinto audinio nekrozė (ląstelių žūtis) ir rezorbcija (sugėrimas, sutekėjimas į kraują ar audinių skysčius) (15-90%).

  3. Mikrokalcinatų formavimasis ar audinio kalcifikacija (kalcio kaupimasis audiniuose, dėl ko jie sukietėja) (iki 5%).

  4. Kontūro nelygumai riebalų siurbimo ir suleidimo zonose (5-100%).

  5. Odos perteklius ir/ar raukšlėjimasis nusiurbtoje srityje (iki 5%).

  6. Nepageidaujamas pooperacinių žaizdų ir dūrių randėjimas, randų hipertrofija (iki 5%).

  7. Kraujosruvos riebalų siurbimo ir suleidimo zonose ir gretimose srityse (iki 10%).

  8. Užsitęsęs pooperacinių žaizdų gijimas (iki 5%).

  9. Infekcija (iki 2%).

  10. Asimetrija (iki 100%).

  11. Skysčio kaupimasis, užsitęsęs tinimas riebalų siurbimo ir suleidimo zonose (iki 5%).

  12. Odos jutimo pasikeitimas (1-5%).

  13. Užsitęsęs skausmas (5%).

  14. Odos spalvos pokyčiai (3%).

  15. Pakartotinės operacijos poreikis (iki 5%).

Retai pasitaikančios komplikacijos:

  1. Širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos (<1%).

  2. Riebalinė embolija (<1%).

  3. Alergija medikamentams ar medicinos priemonėms (<1%).

  4. Nervų, kraujagyslių ar kitų gilesnių organų (pavyzdžiui, plaučių, pilvo organų, raumenų) pažeidimas (<1%).

  5. Kitos komplikacijos susijusios su konkretaus paciento gretutinėm ligom ar tos, kurių numatyti nebuvo galima.

Operacinę riziką didina rūkymas, nutukimas, lėtinės širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, cukrinis diabetas ir kitos endokrininės sistemos ligos, kai kurios kitos lėtinės ligos. Prieš operaciją būtina įspėti gydytoją, jei sergate arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, autoimuninėmis ligomis, kraujo krešumo sutrikimais ar kitomis lėtinėmis ligomis, esate alergiškas, rūkote, vartojate vaistus ar maisto papildus.

Po operacijos

Pirmomis paromis po operacijos rekomenduojama ramybė, esant reikalui, medikamentinis nuskausminimas. Po operacijos 1-2 mėn. gali tekti nešioti spaudžiantį korsetą ar specialias elastines kelnes, taip sumažinant nusiurbtų vietų tinimą. Leistinas fizinis aktyvumas po operacijos labai priklauso nuo operacijos apimties. Jei nusiurbtos kelios sritys, gali tekti iki kelių savaičių riboti intensyvų fizinį krūvį, o vėliau palaipsniui grįžti prie sau įprastos veiklos.

1-2 mėnesius po riebalų persodinimo reikėtų vengti didelio spaudimo persodintiems riebalams (pavyzdžiui, negulėti ar nesėdėti ant kieto paviršiaus remiantis ta vieta, kur buvo persodinami riebalai).
Su operavusiu gydytoju reikia detaliai aptarti žaizdų priežiūrą ir kitas pooperacines rekomendacijas.
Riebalų siurbimo ir persodinimo rezultatas pasimato tik atslūgus tinimui. Tai gali užtrukti iki kelių mėnesių. Rezultatas yra ilgalaikis, tačiau jis labai priklauso nuo gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo, mitybos ir natūraliai organizme vykstančių procesų, tokių kaip senėjimas.

Svarbu žinoti, kad ir kokia technika bus atliekama intervencinė procedūra, dalis persodinto audinio visada rezorbuojasi. Prieš operaciją tiksliai įvertinti kokia persodintų riebalų dalis išliks neįmanoma.